Buto pardavimas Kaune – nuo kainos nustatymo iki sandorio

ATMINTINĖ PARDAVĖJUI

Jeigu į „Google“ įvedėte „buto pardavimas Kaune“, „kaip parduoti butą“, „kiek vertas mano butas“, „kaip nustatyti buto kainą“, „NT brokeris Kaune“, „kiek kainuoja butas Kaune“ arba „kokių dokumentų reikia parduodant butą“, tikriausiai šiuo metu svarstote apie vieną svarbiausių finansinių sprendimų – savo būsto pardavimą.

Daugeliui atrodo, kad pardavimas prasideda nuo skelbimo įkėlimo į NT portalą. Praktikoje viskas prasideda gerokai anksčiau.

Nuo to, kaip įvertinsite savo butą, kaip jį pristatysite rinkai ir kokią strategiją pasirinksite, dažnai priklauso ne tik pardavimo trukmė, bet ir galutinė pardavimo kaina.

Per daugelį konsultacijų pastebėjome vieną dalyką – dauguma pardavėjų užduoda tuos pačius klausimus:

·       Kiek šiandien vertas mano butas?

·       Per kiek laiko galima parduoti butą Kaune?

·       Ar verta remontuoti prieš pardavimą?

·       Ar geriau pardavinėti pačiam, ar kreiptis į NT brokerį?

·       Kaip neprarasti pinigų derybų metu?

 Šiame straipsnyje rasite atsakymus į visus svarbiausius klausimus – nuo kainos nustatymo iki notarinio sandorio.

Kiek kainuoja butas Kaune?

Tai bene dažniausiai užduodamas klausimas. Tačiau vieno atsakymo nėra. Net tame pačiame name esantys du vienodo ploto butai gali skirtis dešimtimis tūkstančių eurų.

Kodėl? Nes buto vertę lemia ne vien kvadratinių metrų skaičius.

         Nuo ko priklauso buto kaina?

Profesionaliai vertinant nekilnojamąjį turtą įprastai atsižvelgiama į:

• mikrorajoną;

• konkrečią gatvę;

• namo statybos metus;

• pastato tipą (mūrinis, blokinis ir kt.);

• renovaciją arba planuojamą renovaciją;

• energetinio naudingumo klasę;

• aukštą;

• lifto buvimą;

• bendrą ir gyvenamąjį plotą;

• kambarių skaičių;

• išplanavimą;

• langų kryptį;

• balkono ar terasos buvimą;

• sandėliuką ar rūsį;

• automobilio stovėjimo vietą;

• remonto kokybę;

• pastato techninę būklę;

• aplinkinę infrastruktūrą;

• konkurenciją rinkoje;

• realiai įvykusių sandorių kainas.

Todėl vertinant būstą vien pagal skelbimus internete dažnai gaunamas netikslus rezultatas.

          Ar galima orientuotis pagal Aruodo skelbimus?

Tai viena dažniausių klaidų. Aruode matote pardavėjų prašomas kainas, tačiau jos nebūtinai sutampa su kainomis, už kurias sandoriai įvyksta.

Kai kurie objektai parduodami už prašomą kainą. Kiti – po derybų. Dar kiti skelbimuose praleidžia kelis mėnesius ar net metus ir taip niekada nebūna parduoti.

Todėl profesionaliai nustatant kainą svarbu vertinti ne tik aktyvius skelbimus, bet ir:

• panašių objektų konkurenciją;

• rajono paklausą;

• realius įvykusius sandorius;

• rinkos tendencijas.

Būtent todėl du to paties ploto butai tame pačiame rajone gali skirtis ne keliais, o keliolika procentų.

        Kokia šiuo metu situacija Kauno nekilnojamojo turto rinkoje?

Pastaraisiais metais Kauno nekilnojamojo turto rinka išliko aktyvi. 2025 m. Kaune buvo nupirkta daugiau kaip 5 100 butų ir daugiau kaip 800 individualių namų, o butų kainų augimas buvo sparčiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų.

2026 m. pavasarį vidutinė fiksuota butų kaina Kaune siekė apie 2 161 €/m², tačiau tai yra bendras rinkos rodiklis. Konkretaus buto vertė gali būti gerokai didesnė arba mažesnė, priklausomai nuo vietos, būklės ir kitų veiksnių.

Tuo tarpu Aruodas skelbia, kad pasiūlos kainos Kaune per metus taip pat augo, tačiau svarbu suprasti, kad tai yra pardavėjų prašomos, o ne galutinės sandorių kainos.

Todėl vien pažvelgti į vidutinę kainą neužtenka.

        Kaip nustatyti buto kainą?

Labai dažnai pardavėjai kainą nustato remdamiesi vienu iš keturių dalykų:

·       kaimyno parduotu butu;

·       internete matomais skelbimais;

·       emocine būsto verte;

·       tuo, kiek norėtų gauti.

Visi šie kriterijai suprantami. Tačiau jie nebūtinai atspindi rinkos realybę.

Profesionaliai nustatant kainą pirmiausia vertinama:

·       kokie panašūs butai parduodami šiandien;

·       kiek jų yra rinkoje;

·       kokia konkurencija konkrečiame rajone;

·       kokia pirkėjų paklausa;

·       kokie objektai parduoti per pastaruosius mėnesius;

·       kokie būstai sulaukia didžiausio susidomėjimo.

Tik tada galima priimti sprendimą dėl realios pardavimo kainos.

             Kodėl per didelė kaina dažnai kainuoja brangiausiai?

Tai gali skambėti paradoksaliai. Tačiau praktikoje dažnai matome tą pačią situaciją.

Pardavėjas nusprendžia pradėti nuo didesnės kainos, galvodamas: „Visada spėsiu nuleisti.“

Tačiau rinka veikia kiek kitaip. Didžiausią dėmesį skelbimas sulaukia pirmosiomis savaitėmis. Jeigu tuo metu kaina neatitinka rinkos, dalis pirkėjų jo net neatvyksta apžiūrėti. Po kelių mėnesių skelbimas tampa „senas“. Tuomet dažnai tenka mažinti kainą. Kartais net kelis kartus.

Ir galiausiai būstas parduodamas pigiau, nei būtų buvę galima jį parduoti tinkamai įvertinus nuo pat pradžių.

            Kiek laiko parduodamas butas Kaune?

Vienas dažniausių klausimų, kurį išgirstame pirmojo susitikimo metu, yra: „Per kiek laiko galima parduoti butą Kaune?“

Deja, vieno tikslaus atsakymo nėra. Vieni butai parduodami per kelias dienas, kiti rinkoje praleidžia kelis mėnesius, o kartais – net ilgiau nei metus.

Pardavimo trukmę dažniausiai lemia ne vien rinka, o daugelio veiksnių visuma.

Didžiausią įtaką turi:

• teisingai nustatyta buto pardavimo kaina;

• rajonas ir konkreti vieta;

• buto būklė;

• konkurencija tuo metu rinkoje;

• profesionalios nuotraukos;

• reklamos kokybė;

• sezoniškumas;

• pirkėjų aktyvumas;

• derybų eiga.

Praktikoje dažnai matome, kad teisingai įkainoti ir profesionaliai pristatyti butai sulaukia didžiausio susidomėjimo jau per pirmąsias dvi–keturias savaites. Būtent šiuo laikotarpiu skelbimą pamato daugiausia potencialių pirkėjų.

Jeigu per pirmą mėnesį nesulaukiama rimtų užklausų ar apžiūrų, verta įvertinti, ar pasirinkta tinkama kaina, ar kokybiškai pateiktas objektas ir ar pasiekiama tikslinė auditorija.

Svarbu suprasti, kad ilgas pardavimo laikas nebūtinai reiškia, jog su būstu kažkas negerai. Dažnai priežastis būna paprasta – netinkamai pasirinkta pardavimo strategija arba per didelė pradinė kaina.

Jeigu svarstote kiek laiko parduodamas butas Kaune, kiek trunka buto pardavimas arba kaip parduoti butą greičiau, pirmasis žingsnis turėtų būti profesionalus rinkos įvertinimas.

                  Kaip pasiruošti buto fotografavimui?

Labai dažnai žmonės sako: „Pirkėjas juk perka ne nuotraukas.“ Tai tiesa. Tačiau į apžiūrą jis dažniausiai atvyksta būtent dėl jų.

Šiandien daugiau kaip 90 % pirkėjų pirmąjį įspūdį apie būstą susidaro internete. Jeigu nuotraukos nesudomina, didelė dalis žmonių net neatsidaro skelbimo.

Todėl profesionali fotosesija šiandien yra viena svarbiausių sėkmingo pardavimo dalių.

                 Kaip paruošti butą fotografavimui?

Prieš fotografą rekomenduojame skirti valandą ar dvi pasiruošimui. Dažniausiai pakanka kelių paprastų dalykų:

• sutvarkyti stalviršius;

• paslėpti asmeninius daiktus;

• nuimti perteklinius dekoro elementus;

• išnešti nereikalingus daiktus iš balkonų;

• atitraukti užuolaidas;

• nuvalyti veidrodžius;

• pasirūpinti gera natūralia šviesa;

• išvėdinti patalpas.

Tikslas nėra sukurti įspūdį, kad bute niekas negyvena. Tikslas – kad pirkėjas galėtų lengviau įsivaizduoti save gyvenant būtent šiame būste.

               Ar verta samdyti profesionalų fotografą?

Mūsų nuomone – taip. Telefonais šiandien galima padaryti labai gerų nuotraukų. Tačiau profesionalus nekilnojamojo turto fotografas moka parodyti erdves taip, kaip jas mato žmogaus akis.

Jis žino:

• kada geriausias apšvietimas;

• kokius kampus pasirinkti;

• kaip išlaikyti natūralias proporcijas;

• kaip perteikti erdvės pojūtį.

Prie profesionalios fotosesijos vis dažniau prisideda ir:

• filmavimas dronu;

• vaizdo turas;

• trumpi vaizdo įrašai socialiniams tinklams.

Tokia medžiaga leidžia pasiekti gerokai platesnę auditoriją ir dažnai padidina susidomėjimą objektu.

             Kur reklamuoti parduodamą butą?

Dar viena dažna klaida – manyti, kad pakanka įkelti skelbimą į vieną portalą. Šiandien pirkėjai informacijos ieško įvairiais kanalais. Kuo platesnis objekto matomumas, tuo didesnė tikimybė surasti tinkamą pirkėją.

Didžiausi nekilnojamojo turto portalai

Lietuvoje daugiausia pirkėjų pasiekia tokie portalai kaip:

• Aruodas.lt;

• Realu.lt;

• Skelbiu.lt.

Būtent čia dauguma žmonių pradeda būsto paiešką.

Tačiau vien įkelti skelbimą dažniausiai neužtenka.

Svarbu:

• kokia pirmoji nuotrauka;

• koks pavadinimas;

• kokia kaina;

• ar aprašymas aiškus;

• ar pateikta visa svarbiausia informacija.

Socialiniai tinklai

Vis daugiau būstų pirkėjų surandama per:

• „Facebook“;

• „Instagram“;

• vietines nekilnojamojo turto grupes;

• brokerių puslapius;

• partnerių auditorijas.

Dažnai būtent socialiniuose tinkluose objektą pamato žmogus, kuris tuo metu aktyviai neieško būsto, tačiau susidomi pamatęs kokybišką pristatymą.

          Ar užtenka vien reklamos?

Ne. Reklama padeda pritraukti dėmesį.

Tačiau galutinį rezultatą lemia visas procesas:

• teisinga kaina;

• profesionalios nuotraukos;

• kokybiškas aprašymas;

• aktyvi komunikacija su pirkėjais;

• operatyvūs atsakymai į užklausas;

• profesionaliai organizuojamos apžiūros;

• derybos.

Todėl sėkmingas pardavimas nėra vien reklama. Tai daugelio tarpusavyje susijusių etapų visuma.

Kaip vyksta buto apžiūros?

Kai skelbimas jau paruoštas, nuotraukos padarytos, reklama paleista ir atsiranda pirmieji susidomėję pirkėjai, prasideda etapas, kuris dažnai nulemia visą pardavimo rezultatą – buto apžiūros.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad apžiūra yra labai paprasta: pirkėjas atvyksta, apžiūri butą, užduoda kelis klausimus ir išvažiuoja. Tačiau profesionaliai organizuota apžiūra yra gerokai daugiau nei durų atrakinimas.

Pirkėjas per apžiūrą vertina ne tik patį butą. Jis mato namą, laiptinę, kiemą, automobilių parkavimą, kaimynystę, šviesą kambariuose, triukšmą, kvapus ir net bendrą atmosferą.

Todėl labai svarbu, kad butas būtų pasiruošęs ne tik fotografavimui, bet ir kiekvienai apžiūrai.

Prieš pirkėjui atvykstant verta:

• išvėdinti patalpas;

• įjungti apšvietimą;

• atitraukti užuolaidas ar žaliuzes;

• sutvarkyti virtuvės ir vonios paviršius;

• paslėpti nereikalingus asmeninius daiktus;

• pasirūpinti, kad balkonas ar terasa būtų tvarkingi;

• jei įmanoma, sumažinti triukšmą ir pašalinius kvapus.

Svarbu ne kurti dirbtiną „parodomąjį butą“, o sudaryti sąlygas žmogui ramiai įvertinti erdvę.

Kodėl geriau, kai apžiūrą veda brokeris?

Parduodant savarankiškai savininkui kartais sudėtinga atsiriboti nuo emocijų. Natūralu. Tai jūsų namai, juose galbūt praleidote daugybę metų. Todėl pirkėjo kritika, net ir visiškai nekalta, kartais gali būti priimta asmeniškai.

Brokeris situaciją vertina kitaip. Jo užduotis – išgirsti ne tik tai, ką pirkėjas sako garsiai, bet ir suprasti, kas iš tikrųjų jį stabdo.

Pavyzdžiui: „Virtuvė gal kiek mažoka.“ Tai nebūtinai reiškia, kad pirkėjui netinka virtuvė. Galbūt jis tiesiog ieško argumento deryboms.

„Dar norime pažiūrėti kelis variantus.“ Kartais tai reiškia būtent tai. O kartais – kad žmogui būstas patiko, tačiau jis dar nėra pardavęs savo turimo būsto, laukia banko atsakymo ar tiesiog nėra pasirengęs priimti sprendimo tą pačią dieną.

Todėl po apžiūros labai svarbus grįžtamasis ryšys.

Jeigu keli skirtingi pirkėjai pasako tą patį – pavyzdžiui, kad kaina atrodo per aukšta, butas per tamsus ar parkavimas sudėtingas – tai jau informacija, kurią reikia vertinti.

Apžiūros nėra tik būdas parodyti butą. Tai ir vienas geriausių būdų suprasti, kaip jūsų būstą vertina pati rinka.

Kaip vyksta derybos dėl buto kainos?

Derybos – viena jautriausių viso nekilnojamojo turto pardavimo dalių. Pardavėjas natūraliai nori gauti kuo daugiau. Pirkėjas – sumokėti kuo mažiau.

Brokerio užduotis yra padėti abiem pusėms pasiekti susitarimą, tačiau kartu maksimaliai atstovauti savo kliento interesams.

Ar pirkėjai visada derasi?

Ne. Jeigu objektas labai paklausus, kaina nustatyta tiksliai ir vienu metu atsiranda keli rimti pirkėjai, kartais būstas parduodamas už skelbime nurodytą kainą.

Tačiau dažniausiai bent tam tikros derybos vyksta.

Pirkėjas gali pasiūlyti: „Jeigu šiandien rezervuoju, galime tartis dėl 5 000 eurų nuolaidos?“

Čia prasideda momentas, kuriame svarbu nepasiduoti emocijoms. Kartais pardavėjas pagalvoja: „Pirkėjas rimtas, geriau sutiksiu.“

Tačiau 5 000 ar 10 000 eurų nuolaida nėra smulkmena.

Todėl prieš priimant pasiūlymą verta įvertinti:

• kiek laiko objektas rinkoje;

• kiek buvo apžiūrų;

• ar yra kitų susidomėjusių pirkėjų;

• ar pasiūlymas finansuojamas nuosavomis lėšomis ar banko paskola;

• per kiek laiko pirkėjas gali atlikti sandorį;

• ar yra papildomų sąlygų;

• kokia reali objekto rinkos vertė.

Kartais šiek tiek mažesnė kaina gali būti logiška, jeigu pirkėjas pasirengęs sandorį atlikti greitai ir be papildomų sąlygų. Kitais atvejais verta neskubėti.

Kodėl brokerio derybos gali būti naudingos?

Savininkas žino savo ribą. Pirkėjas jos nežino. Tačiau tiesiogiai derantis pardavėjui kartais netyčia išduodama per daug informacijos.

Pavyzdžiui: „Na, mums svarbu parduoti iki lapkričio.“ Pirkėjui tai signalas, kad par davėjas turi terminą.

Arba: „Mes ir taip planavome truputį nusileisti.“ Tai iš karto susilpnina pardavėjo derybinę poziciją.

Brokeris tokią informaciją valdo kitaip. Jo tikslas – suprasti, kiek pirkėjas iš tikrųjų pasiruošęs mokėti, o ne iš karto atskleisti minimalią pardavėjo kainą.

Labai dažnai geros derybos nėra agresyvumas. Tai gebėjimas ramiai išklausyti, užduoti tinkamus klausimus ir neskubėti atsakyti.

Ką reiškia geras pasiūlymas?

Geras pasiūlymas nebūtinai yra vien didžiausia suma.

Kartais svarbios ir sąlygos:

• finansavimo turėjimas;

• rezervacijos terminas;

• avanso dydis;

• sandorio data;

• turto perdavimo data;

• baldų ar technikos palikimas;

• pirkėjo turimo būsto pardavimo situacija.

Todėl du pasiūlymai po 200 000 eurų gali būti visiškai skirtingi. Vienas pirkėjas gali turėti visą sumą savo lėšomis ir būti pasirengęs pas notarą eiti po savaitės. Kitas dar tik planuoja kreiptis į banką ir pirmiausia turi parduoti savo būstą. Tai irgi reikia įvertinti.

Kokius dokumentus reikia turėti parduodant butą?

Tai viena sričių, kurioje pardavėjai dažniausiai nustemba.

Dažnai žmogus galvoja: „Butas juk mano, Registrų centre viskas yra – ko dar gali reikėti?“

Tačiau priklausomai nuo turto istorijos, šeiminės padėties, finansavimo, atliktų rekonstrukcijų ir kitų aplinkybių dokumentų gali prireikti nemažai.

Svarbu pabrėžti, kad ne visų žemiau išvardytų dokumentų reikia kiekvienam sandoriui. Konkretų sąrašą prieš sandorį nustato notaras pagal konkrečią situaciją.

Pagrindiniai dokumentai

Dažniausiai gali prireikti:

• Savininko asmens dokumento;

• Dokumento, kuriuo buvo įgyta nuosavybė, jei jo paprašo notaras ar reikia išsiaiškinti nuosavybės kilmę;

• Nekilnojamojo turto registro duomenų;

• Buto kadastro duomenų bylos ar plano, ypač jei buvo atlikta rekonstrukcija ar keistas išplanavimas;

• Energinio naudingumo sertifikato;

• Banko sutikimo parduoti būstą, jei buvo hipotekos sandoris;

• Bendrijos ar būsto administratoriaus pažymos;

• Avanso pavedimo;

• Kredito sutarties/garantinio rašto;

• Bendraturčio atsisakymo pirkti;

• Panaudos sutarties/nuomos sutarties jei parduodamas vienintelis turtas ir turima nepilnamečių vaikų;

• Įgaliojimą, su numatyta teise atstovauti sandoriuose, jei atstovaujama savininką;

• Kt.

Parduodant butą ar kitą šildomą pastatą energinio naudingumo sertifikatas paprastai yra privalomas, nors teisės aktuose numatytos tam tikros išimtys.

Jeigu butas įgytas santuokoje

Jeigu turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sandoryje paprastai dalyvauja abu sutuoktiniai arba vienas iš jų turi turėti teisės aktuose numatytą kito sutuoktinio sutikimą ar įgaliojimą.

Jeigu butas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau laikomas šeimos turtu, jo perleidimui taip pat gali reikėti kito sutuoktinio rašytinio sutikimo.

Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų

Jeigu parduodamas būstas yra šeimos turtas ir šeimoje yra nepilnamečių vaikų, notaras turi įsitikinti, kad pardavus būstą vaikas neliks be tinkamo gyvenamojo būsto.

Tokiu atveju gali būti prašoma dokumentų apie:

• šeimos pajamas;

• santaupas;

• kitą turimą nekilnojamąjį turtą;

• įsipareigojimus;

• būsimą gyvenamąją vietą;

• planuojamą naujo būsto įsigijimą.

Šiuo metu tokias aplinkybes vertina notaras pagal pateiktus dokumentus; bendru atveju atskiro teismo leidimo vien dėl to, kad šeimoje yra nepilnamečių vaikų, nebereikia.

Jeigu turtas paveldėtas

Gali būti aktualūs:

• paveldėjimo teisės liudijimo duomenys;

• nuosavybės įregistravimo duomenys;

• jei yra keli paveldėtojai – visų bendraturčių dalyvavimas arba atitinkami įgaliojimai.

Jeigu turtas dovanotas

Svarbi dovanojimo sutartis ir joje nustatytos sąlygos.

Ypač reikia patikrinti, ar nėra:

• uzufrukto;

• naudojimosi teisės;

• kitų apribojimų ar įsipareigojimų.

Jeigu butas įkeistas bankui

Parduoti galima ir būstą su paskola.

Tačiau reikia suderinti sandorį su kreditoriumi.

Dažniausiai reikės:

• banko pažymos apie paskolos likutį;

• banko sutikimo dėl įkeitimo panaikinimo arba pardavimo tvarkos;

• aiškios atsiskaitymo schemos.

Tokie sandoriai yra visiškai įprasti, tačiau juos verta pradėti derinti iš anksto.

Jeigu bute buvo atlikta rekonstrukcija ar perplanavimas

Tai viena jautresnių vietų.

Jeigu buvo:

• griautos sienos;

• keistas patalpų išplanavimas;

• sujungtos patalpos;

• keista patalpų paskirtis;

• įstiklintas ar kitaip pertvarkytas balkonas,  reikia patikrinti, ar pakeitimai teisėtai įregistruoti ir ar faktinė situacija atitinka Registrų centro bei kadastro duomenis.

Neįteisinti pakeitimai gali apsunkinti:

• turto vertinimą;

• banko finansavimą;

• notarinį sandorį.

Jeigu parduodama dalis turto

Jeigu parduodama ne visas butas ar namas, o bendrosios dalinės nuosavybės dalis, gali būti reikalingi:

• bendraturčių duomenys;

• naudojimosi tvarkos susitarimas, jei toks sudarytas;

• dokumentai dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą dalį, kai ji taikoma.

Kiti dokumentai, kurių gali prireikti

Priklausomai nuo situacijos, notaras gali paprašyti:

• įgaliojimo, jei pardavėją atstovauja kitas asmuo;

• santuokos ar ištuokos duomenų;

• turto padalijimo dokumentų;

• teismo sprendimų;

• naudojimosi tvarkos susitarimų;

• servitutų ar kitų daiktinių teisių dokumentų;

• kreditoriaus sutikimo;

• juridinio asmens dokumentų, jei savininkas yra įmonė;

• dokumentų apie faktinę ir deklaruotą gyvenamąją vietą;

• dokumentų, susijusių su nepilnamečių interesų apsauga.

Būtent dėl to dokumentų patikrą verta pradėti dar prieš randant pirkėją, o ne likus kelioms dienoms iki notaro.

Kartais vieno trūkstamo originalaus dokumento užtenka, kad suplanuotą sandorį tektų nukelti.

Dažniausios klaidos parduodant butą

Per pardavimo procesą daugiausia pinigų dažnai prarandama ne dėl rinkos.

Prarandama dėl neteisingų sprendimų.

1. Kaina nustatoma pagal kaimyno pasakojimą

„Kaimynas pardavė už 180 000 eurų.“

Tai viena dažniausių frazių.

Tačiau dažniausiai nežinome:

• kokia buvo reali galutinė sandorio kaina;

• kokia buvo būsto būklė;

• kada įvyko pardavimas;

• ar kartu buvo parduota parkavimo vieta;

• kiek kainavo įrengimas;

• ar būstas buvo renovuotame name.

Todėl kaimyno sandoris gali būti orientyras, bet ne turto vertinimas.

2. Vertinama pagal Aruodo skelbimus

Aruodas rodo, kiek pardavėjas nori gauti, o ne kiek pirkėjas sumokėjo.

Tai labai svarbus skirtumas.

3. „Pradėsiu brangiau, o paskui nuleisiu“

Tai viena brangiausiai kainuojančių strategijų. Pirmosios savaitės rinkoje yra pačios svarbiausios.

Jeigu tuo metu pirkėjai mato per didelę kainą, jie objektą tiesiog praleidžia. Po kelių mėnesių kainą sumažinus skelbimas jau nebėra naujas, o pirkėjui atsiranda klausimas:

„Kodėl tiek laiko niekas neperka?“

4. Taupoma profesionalioms nuotraukoms

Parduodamas turtas gali būti puikus. Tačiau jeigu pirmoje nuotraukoje matome tamsų kambarį, pusę sofos ir televizoriaus kampą, žmogus gali net neatidaryti skelbimo.

Tai viena mažiausių investicijų visame pardavimo procese, tačiau jos poveikis pirmam įspūdžiui yra milžiniškas.

5. Pardavėjas per daug kalba per apžiūrą

Norint parodyti visus būsto privalumus kartais pasakoma ir tai, ko visai nereikėjo sakyti.

Pavyzdžiui:

• kad labai skubama parduoti;

• kad jau buvo mažinta kaina;

• kad „dar tikrai pasiderėsime“;

• kodėl šeima išsikrausto.

Pirkėjui tokia informacija tampa derybiniu argumentu.

6. Priimamas pirmas pasiūlymas jo neįvertinus

Pirmas pasiūlymas kartais tikrai būna geriausias. Bet nebūtinai.

Svarbu vertinti ne tik kainą, bet ir viso pasiūlymo sąlygas.

7. Dokumentais susirūpinama per vėlai

Pirkėjas rastas. Rezervacija pasirašyta. Notaro laikas sutartas. Ir tik tada paaiškėja:

• neįregistruotas perplanavimas;

• trūksta sutuoktinio sutikimo;

• neparuoštas energinio naudingumo sertifikatas;

• banko įkeitimo klausimas dar nesuderintas.

Tai viena priežasčių, kodėl profesionalus pardavimo procesas prasideda nuo dokumentų patikrinimo.

8. Pirkėjas nepatikrinamas prieš priimant rezervaciją

Labai svarbu suprasti, ar žmogus realiai gali įsigyti būstą. Jeigu pirkimas finansuojamas banko paskola, verta išsiaiškinti:

• ar žmogus jau konsultavosi banke;

• ar turi pradinį įnašą;

• ar jo finansinės galimybės atitinka planuojamą pirkimą;

• ar jam nereikia pirmiausia parduoti savo turimo būsto.

Kitaip objektas gali būti „rezervuotas“ kelias savaites, o vėliau pirkimas tiesiog neįvykti.

9. Emocijos perkeliamos į derybas

Pardavėjui jo būstas dažnai turi emocinę vertę. Pirkėjui – ne.

Pirkėjas vertina:

• kvadratūrą;

• kainą;

• vietą;

• būklę;

• alternatyvas rinkoje.

Todėl labai svarbu atskirti: „kiek man šis būstas reiškia“ nuo „kiek už jį šiandien pasirengusi mokėti rinka“.

10. Galvojama, kad pardavimas baigiasi radus pirkėją

Iš tikrųjų tada prasideda dar vienas svarbus etapas:

• rezervacija;

• turto vertinimas;

• banko finansavimas;

• dokumentų rengimas;

• notaro suderinimas;

• atsiskaitymas;

• turto perdavimas, priėmimo-perdavimo aktas, skaitliukų duomenų fiksacija

Todėl pardavimas baigiasi ne tada, kai pirkėjas pasako „perku“. Jis baigiasi tada, kai sandoris įvyksta ir turtas perduodamas naujajam savininkui.

Norite parduoti butą Kaune be nereikalingų klaidų?

Jeigu ieškote informacijos kaip parduoti butą Kaune, kokių dokumentų reikia parduodant butą, kaip vyksta buto apžiūra, kaip derėtis dėl buto kainos, kiek vertas mano butas, NT brokeris Kaune ar buto pardavimo konsultacija, nebūtina iš karto priimti sprendimo dėl bendradarbiavimo.

Pirmiausia galima tiesiog susitikti ir įvertinti situaciją.

Ignas Kulys konsultuoja dėl:

• realios turto rinkos kainos;

• pardavimo strategijos;

• objekto paruošimo;

• dokumentų;

• pirkėjų atrankos;

• derybų;

• viso sandorio proceso.

Gauti nemokamą turto vertinimą

Registruotis nemokamai konsultacijai

Sužinoti daugiau apie NT brokerio paslaugas Kaune