Straipsniai
„Mes parduoti neskubame.“ Tai viena dažniausių frazių, kurią tenka išgirsti kalbantis su nekilnojamojo turto savininkais. Ir iš pirmo žvilgsnio joje nėra nieko blogo. Jeigu žmogaus nespaudžia finansiniai įsipareigojimai, nereikia skubiai kraustytis ar per konkretų terminą įsigyti kito būsto, kodėl jis turėtų skubėti?
Parduodant butą, namą ar kitą nekilnojamąjį turtą vienas dažniausių pardavėjų klausimų – ar po sandorio reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM)? Kartais vis dar manoma, kad pardavus nekilnojamąjį turtą brangiau, nei jis buvo įsigytas, mokestis atsiranda automatiškai.
Šią savaitę nusprendžiau atlikti labai paprastą eksperimentą. Vieną dieną atsiverčiau parduodamų nekilnojamojo turto objektų skelbimus ir paskambinau 20-čiai savo būstą savarankiškai parduodančių žmonių. Nieko jiems nepardavinėjau ir nesiūliau brokerio paslaugų. Skambinau taip, kaip galėtų paskambinti bet kuris žmogus, besidomintis jų parduodamu turtu.
Pastarieji keleri metai privertė daugelį iš mūsų iš naujo pažvelgti į tai, kas anksčiau atrodė savaime suprantama – saugumą, ekonominį stabilumą ir ilgalaikius finansinius sprendimus. Karas Ukrainoje, nuolat pasirodančios žinios apie raketų atakas, oro erdvės pažeidimus, NATO karinių pajėgų aktyvumą Baltijos regione, GPS signalų trikdžius bei pastarosiomis dienomis daug dėmesio sulaukęs įvykis, kai į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas buvo neutralizuotas, natūraliai verčia žmones susimąstyti. Tokiose situacijose vis dažniau kyla klausimas, ar šie įvykiai gali paveikti nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje, ar verta šiandien pirkti būstą, o gal priešingai – skubėti jį parduoti.
Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje augo sparčiai. Kaunas – ne išimtis. Daugelyje rajonų butų, namų ir kotedžų kainos pasiekė rekordines aukštumas, o nemaža dalis pardavėjų tikėjosi, kad augimas tęsis ir toliau. Butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastaraisiais metais iš tiesų kilo, nors pastaruoju metu rinkoje jau matomi ir stabilizacijos požymiai.
Dažnas pardavėjas pradžioje galvoja gana paprastai: padarysiu kelias nuotraukas, įkelsiu skelbimą, atsilieps pirkėjas ir susitiksime pas notarą.
Parduodant butą, namą ar kitą nekilnojamąjį turtą kalbame apie didelius pinigus. Natūralu, kad kiekvienas nori suprasti, už ką moka ir ar brokerio komisinis iš tiesų atsiperka.
Labai dažnai išgirstame tokius argumentus: „Kaimynas pardavė už 200 000 eurų, tai mano butas tikrai vertas daugiau.“
Tai vienas dažniausių klausimų, kurį išgirstame iš žmonių, planuojančių pirkti būstą. Ir nors atrodo, kad apie būsto paskolas informacijos netrūksta, praktika rodo visai ką kita – nemažai pirkėjų vis dar nežino, kas iš tiesų yra pradinis įnašas.
Pastaruoju metu beveik nėra dienos, kai žiniasklaidoje nepasirodytų straipsnis apie tai, jog būstas Lietuvoje tampa sunkiai įperkamas.
Dažnai atrodo, kad nekilnojamojo turto brokeris viską daro vienas. Tačiau sėkmingas pardavimas beveik niekada nėra vieno žmogaus darbas.
Ar rinktumėtės važiuoti apžiūrėti namo, kurio nuotraukos tamsios, neryškios, darytos netinkamu kampu, kambariuose matyti išdžiaustyti skalbiniai, ant stalų palikti indai, vaikų žaislai, asmeniniai daiktai ar netvarka? O gal labiau norėtumėte apžiūrėti būstą, kuris atrodo šviesus, tvarkingas, erdvus ir jaukus?
Labai dažnai nekilnojamojo turto pardavimas prasideda nuo vieno veiksmo – įkelto skelbimo. Atrodo, kad svarbiausia kuo greičiau surasti pirkėją, o dokumentus, mokesčius ir kitus formalumus bus galima sutvarkyti vėliau.
Nors šiandien informacijos apie nekilnojamojo turto pardavimą gausu, daugelis žmonių vis dar dvejoja kreiptis į brokerį. Dažniausiai ne todėl, kad nemato naudos, o todėl, kad baiminasi prarasti kontrolę, permokėti ar tiesiog nežino, ko tikėtis.
Susisiekime
Padėsiu įvertinti turto vertę, pasirinkti tinkamą strategiją ir priimti sprendimus pagrįstus rinka.
Ignas Kulys
NT brokeris